- išgeltėlis
- išgel̃tėlis, -ė smob. (1) kas išgeltęs: Tas išgel̃tėlis turbūt sukatas turi Alk. Išgel̃tėli, eik ėst! Vlk. Šaiposi tas išgeltėlis, grasina rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išgeltėlis
Look at other dictionaries:
išgeltėlis — išgel̃tėlis, išgel̃tėlė dkt. Tą̃ išgel̃tėlę vėl pagul̃dė į ligóninę … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
